Nu va mečiau rukyti, aikausi antra savaitė. Visada mėgdavau akcentuoti, kad man tai nera sudėtinga, bet pastebėjau kad taip nėra - labai jau dažnai apie tai galvoju.
Darbe su rūkymu kaip ir nekya bėdų. Visi supranta, niekas nesiųlo ir nelenda į akis. Šaunu kai kolegs gerbia avo asisprendimą.
Sunkesnė padėtis - namie. Čia ir taip daug pagundų rukyti: nebėra kalnų darbo, bandai atsipalaiduoti, balkone šiltas oras. Norėčiau namie susilaukti palaikymo mano apsisprendime, bet deja. Daug kartų esu prašęs savo antros pusės nerukyti bet ji slėpėsi ir rūkė 
tada , suprasdamas ją, paprašiau gerbti mano apsisprendimą ir nerukyti namie. Deja prašymai ir įkalbinėjimai tampa mini ginčų objektas :) Mano prašymai ir bandymas paaiškinti, kad mesti rukyti nėra taip paprasta ir nenoriu namie cigarečių būna suprantami kaip prie kaištavimas Nu ka telieka tęsti blogų įpročių atsikratymokelia (rūkymas tik pirmas sarase) …